Literatūra

Literatūra > XX amžiaus literatūra

Marinetis

Filipas Tomazas Marinetis (Filippo Tommaso Marinetti, 1876–1944) yra vienas pirmųjų avangardizmo ideologų. Gimė turtingo advokato šeimoje, rašė italų ir prancūzų kalbomis. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą įkūrė meninį futurizmo judėjimą, kurį aktyviai populiarino Italijoje ir visoje Europoje. Marinetis palaikė ryšius su daugeliu reikšmingų avangardo rašytojų: anglu Vindamu Luisu (Wyndham Lewis), prancūzu Gijomu Apolineru (Guillaume Apollinaire), rusais Velimiru Chlebnikovu ir Vladimiru Majakovskiu. Paryžiuje su juo bendravo ir keturvėjininkas Juozas Tysliava – išlikęs Marinečio jam padovanotas futurizmo manifestas su dedikacija. Trečiajame XX a. dešimtmetyje Marinetis prisidėjo prie Musolinio vadovaujamo fašistinio judėjimo, ėjo kultūros ministro pareigas ir tapo menų akademijos nariu.
Paties Marinečio literatūrinis palikimas dabar įdomus tik istoriniu požiūriu – kaip avangardo laikotarpio, datuojamo pirmuoju XX a. trečdaliu, dokumentas. Laikotarpio bruožas – bendrus estetinius ir pasaulėžiūrinius principus išpažįstančių menininkų grupių, įteisinančių meninį eksperimentą ir kolektyvinę kūrybą, gausa. 1909 m. pasirodžiusiame Marinečio manifeste – keletas temų, reikšmingų ne tik avangardinėms srovėms, bet ir visai moderniajai literatūrai: tai žavėjimasis technika ir moderniuoju metropoliu, reikalavimas naująjį pasaulį perteikti adekvačiomis meninėmis priemonėmis. Erdvę ir laiką greičiu įveikiančio naujojo žmogaus vaizdinį bus paveikusi Nyčės (Nietzsche) antžmogio koncepcija. Kategorišku manifesto tonu, kultūrinės tradicijos neigimu stengtasi provokuoti visuomenę ir „gąsdinti buržua“. Anaiptol ne visų avangardinių grupių bei menininkų įsitikinimus atspindi šiame manifeste išreikštas karo ir militarizmo teigiamas vertinimas bei „panieka moteriai“.

Laurynas Katkus

Literatūra

Marinetis

Ar žinote, kad...